velenas

1 vẽlenas sm. (3^b) Š, DŽ 1. BŽ42, KŽ, PolŽ36 tech. metalinė ar medinė cilindrinė detalė, perduodanti sukamąjį judesį arba sukimo momentą: Velenų̃ linija, laivo velenai, sudurti flanšais arba movomis ir perduodantys sukamąjį judesį nuo pagr[indinių] variklių varytuvams LTEXII135. Dirbtuvėse esti transmisijos v[elenas] perduoti jėgai nuo variklio į kelias ar keliolika darbo mašinų LEXXXIII302. Iš tos kaladės bus velenas dėl tekinio melnyčios J. Sraigtinis vẽlenas NdŽ. Paskirstymo velenas SkŽ22. Stūmoklio kotas švaistikliu sujungtas su alkūniniu velenu rš. 2. Kos58, Sut, LKAI132, Dv staklių detalė – apskritas pagalys, ant kurio riečiami apmatai arba vyniojamas jau išaustas audeklas, riestuvas: Rankinėse audimo staklėse esti du v[elenai]: metmenims ir audeklui vynioti LEXXXIII302. Velenas, riestuvas SD390. Staklėse riečia gijas ant veleno J. Vẽlenas siūlam suktie Smal. An vẽleno skotertys vyniojas DrskŽ. An vieno vẽleno audeklas, an kito siūlai susukta Grv. Rods riečiu riečiu, o ant veleno nėra nė ko žiūrėt Srv. Apriečia an vẽleno [audeklą], su balanom, dar šiaudų indeda kraštuosa, kad nenusmukt Kpč. Vẽlenas didelis, iškalta skylės, ažukiši, kad nebesivyniot [siūlai] Svn. Vėl yrai kitas vẽlenas, kad suktų jau gatavą išaustą tą audeklą Pnd. Nieko dabar nežino, kad pirma reikia apmest, tai tada įtaisyt velenañ Alz. Padėk vẽleną po avių durim, kap ginsi pirmą kartą laukan (priet.) Arm. Jo ragotinės buvo kaip staklių medis (paraštėje velenas) BB1Sam17,7. ║ apskritas pagalys su jau prisuktais siūlais ar išaustu audeklu: Vẽleną pririeti didžiausią, dešimties sienų, kai pašukinio, mat neploni siūlai Kp. Jau siena išlindo, jau vẽlenas mažesnis Aln. Kad pririetėm, tai nor storas vẽlenas Stk. Oho, koks storas velenas, kada beišausi Pn. | prk.: Eik tu, vẽlenai, voliosies čia po kojom (apie riebų, nusipenėjusį gyvulį) Sdk. ^ Toks riebus perlėkė skersai kelią [šuo] kaip vẽlenas Slm. Karvė suslėjus kai vẽlenas mėson Klt. Paršiokas dviejų mėnesių, kaip vẽlenas Dbk. Kai vẽlenas, riebiausias katinas Klt. Nuspenėjęs kai vẽlenas, net nepakruta Švnč. Guli kaip vẽlenas be žado NdŽ. 3. audžiamųjų staklių skersinis prieš audėjos krūtinę, slinkis: Gembių vẽlenas LKAI131(Ob). Viršutinis vẽlenas LKAI131(Ut). 4. suvyniotas audeklas, rietimas, ritulys: Riečias jau velenè stovėdama [klijuotė], tai kaip ją in stalo dėsi Klt. Veleniùką drobės indėjo, kai tekėjau Klt. ║ kas surista, susukta į krūvą: Nekurie (= kai kurie) ūkininkai miežių visiškai neriša, bet juos į velenėlius sugrėbstę deda tiesiai į vežimą plačiomis šakėmis prš. 5. Krč, Pin padargas dirvai voluoti, volas: Gerai paruošta dirva sulyginama sunkiu žiediniu (nelygiu paviršiumi) velenu LEVI522. Su velenu (orig. velemu) suvolijo grumstus ant dirvos J. Tu vẽlenu žemę tik apletenai, o reikia iškuteliuoti su geležiniomis ekėčiomis visą dirvą pasėjus miežius JI52. Prikočiojo dirvą su vẽlenu Brž. Miežius pasėjo, tik tada su vẽlenu prikočiodavo, kai būdavo didelių grumtų Skrb. Vasarojų pasėjus, lytus žemę suplaka: taigi pasidariusią plytą reikia velenu sulaužyti A1884,79. 6. medinis ar kitoks cilindro formos daiktas, skirtas šulinio grandinei arba virvei vynioti: Vẽlenas netikęs, tai pasunku išsukt [vandens] Jž. Norėjo pastatyt vẽleną, bet man reikia pėdžios Antš. Buvau velenė̃lį pritaisęs šulniu, ale supuvo Slm. Kažkur įkyriai cypė šulinio velenas rš. 7. Všk, Pnd, Slm [i]senovinis vieno arklio traukiamas kūlimo prietaisas, reketis: Kuldavom da ir ne tik kultuvais, ir su vẽlenu jau Dj. Sudžiūsta [linų galvenos], tai tada kulia tokiuo vẽlenu dantuotu Kpr. Maigus su vẽlenu kuldavo Skrb. Arklį pakinkia ir kulia su vẽlenu Svn. Kaip eina prieky vẽlenas, tai reikia, ka būt [linų] laibgaliai Ps. 8. Plvn, Skp, PnmR, Jž senovinio linų mynimo prietaiso dalis – medinė cilindro formos detalė: Buvo ir mašina [linų] mynimo, velenaĩ te sukas Alz. Suka arklys vẽlenus, o velenaĩ vienas su kitu teipos sumina linus Rk. Ton minamon iš jaujos neša šiaudelius vyrai, o moterys sėdi prie velenų̃ Kp. Tuos velenuõs kiša [linus] ir tą arklį varo aplink tokį ratą ir išmina Kp. ║ kuliamosios detalė: [Kuliamosios] velenaĩ šitie mat nukirto [ranką], padaugino ar pastumt, ar paslydo kaip tenoj Slm. 9. KŽ, LKAI79(Žg) apvalus įrankis velėti, kočioti, vynioti, kočėlas: Merkdavo į koželką [maišus], mirkydavo daugiau, velėdavo su tais velenaĩs Mšk. 10. LEXXXIII302 kartis, ant kurios atsistojęs stogdengys dengia stogą: Klojimo stogui reikia ilgo veleno Sdk. Gal gera bus kartis vẽlenui Ds. Pavarę keletą eilių, ant stogo deda vẽleną rš. ║ ja užimamas dengti stogo ruožas: Klaimo vieno šono trim velenaĩs neišimsi Užp. Ligpiet du vẽlenu užvariau Ds. Nedaug kūlio buvo, tai veleniõką uždengė Ds.